Kaip dabar matau vaizdelį -  1996 metai, karšta  vasaros diena, Labanoro reg. parkas, Šneriškės. Besimėgaujant  šalta (ne tai , kad šalta , tačiau pati ta, iš sklepo atnešta) garduole su naminiais lašiniais ir namuose raugtais agurkėliais į kiemą įrieda, paskendes dulkių debesy milžiniškas ,,džipas“ (tuomet dar nežinojom , kad būna  toyotos, nissanai...) kurį vairuoja šviesios atminties MARIUS  KRYGERIS – MARIOGALA ,TAI PADARĖ ĮSPŪDĮ, nes jo patrulis jau buvo ,,pakeltas“ ir tuo metu dar neregėtomis 35” padangomis …
Nepraėjo metai ir mano kieme stovėjo ,,kaukolinis“ 35” padangomis, kuris jau ir paskandintas ir užklampintas ne kartą, betrūko kompanijos, kad daryti tai kartu, nes vienam netik, kad nesaugu, neidomu, bet ir nėr sukuo pasidžiaugt pirmais bekelės laimėjimais.Beto kiekvienas visureigininkas po keletos rimtų užsėdimu susivokia, kad stebūklų nebūna - yra tam tikros ribos, o kai jos viršijamos, turi būt šalia kas nors, kas tau padės....
Ir netikėtas sutapimas 1997  pavasarį (galima butu paieškoti to Nr) – keturių ratų žurnale RAMŪNAS KLIUNKA išspausdina savo nuotrauką, su pasiūlymu turintiems visureigius susitikt kur nors griovyje ar pelkėje...
Iki to susitikimo dar padarėm JOGAILAI MORKŪNUI asia rocta 33”ratais  ir nedeklaruodami (net negalvodami apie tai), kad  tai  klubo gimimas r.k. j.m. v.m. trymis visureigiais, iš Viniaus, bekele išvažiuojame į Morkūno sodybą Labanoro parke. O rudenį organizuojame kelionę  į Rūdininkų girią jau penkiais bekelei paruoštais visureigiais ir pareiškiame (dar tik sau) – mes klubas, mus vienija pomėgis keliauti ten, kur paprastai niekas nekeliauja.Pirmieji atradimo džiaugsmai-  tuo metu neturėjome normalių žemėlapių, jau nekalbant apie GPS, o klubas  apsiribojo vien pramogine-rekreacine veikla.Praktiškai kiekvieną savaitgalį važiuodavome tyrinėti kurį nors regioną o, du tris kartus per metus organizuodavome dideles visureigininkų fiestas.Paskutiniame tokiame renginyje dalyvavo virš šimto ekipažų .Ilgainiui tokie renginiai parodė, kad ėmė skirtis dalyvių interesai ir požiūris į šią laisvalaikio pramogą ( šį žodį pavartojau sąmoningai) todėl atsitiko tai kas turėjo atsitikti – mūsų didelis entuziastų būrys vadinamas VVK, tačiau neturintis juridinio pagrindo išsiskirstė į atskirus smulkesnius klubus. Tuo pirmasis VVK istorijos puslapis baigėsi.... o pirmieji bekelės entuziastai ........galima pavardinti....dalyvavę, organizavę,  patyrę atradimo džiaugsmą tapo daugelio šiuo metu veikiančių visureigių klubų steigėjais ir pirmaisiais nariais.